| Marijos Dangun Ėmimo seserys Lietuvoje, kaip ir 34-iose kitose šalyse, kartu su draugais džiaugiasi savo įkūrėjos pal. Marijos Eugenijos kanonizacija (š. m. birželio 3 d.). Marija Eugenija (Ona Eugenija Milere, g. 1817 m.) – XIX a. moteris, tačiau šios prancūzės gyvenimo ir tikėjimo patirtis nepaprastai aktuali ir šiandien.
Pati sesuo Marija Eugenija sakė „gimusi netikinčioje šeimoje, auklėta dar mažiau tikinčioje visuomenėje“. Tėvas buvo masonas, bankininkas ir politikas, o motina – krikščionė veikiau iš tradicijos, nei iš įsitikinimų, bet ugdžiusi vaikus kilnumo ir gerumo dvasia. Marija Eugenija įgijo gerą išsilavinimą, pažymėtą atvirumu visuomenės reikalams, tačiau visame tame, kaip ji vėliau pripažino, „nebuvo Kristaus“. Atradus tikėjimą, jai reikės, kaip daugeliui mūsų, visiškai atnaujinti, net perkeisti savo pasaulėžiūrą pagal Evangeliją.
Sulaukusi 12 metų Marija Eugenija priėmė Pirmąją Komuniją. Mergaitei, gavusiai menką pasirengimą, Dievas leido patirti savo didybę ir meilę. Tarsi pakylėta Jo akivaizdoje ji pajuto savo menkumą ir kartu didžiulį troškimą išreikšti begalinę pagarbą, suvokdama, kad tai gali padaryti tik per Tą, kurį ką tik buvo priėmusi. Širdyje išgirdo balsą: Tu neteksi savo motinos, bet aš būsiu tau daugiau nei motina. Ateis diena, kai tu paliksi viską, ką myli, kad pašlovintum mane ir tarnautum šiai Bažnyčiai, kurios tu nepažįsti. Tokia netikėta malonės dovana yra tikras paraginimas žmonėms, rengiantiems vaikus sakramentams: Dievas tikrai gali paliesti sielą, nors šeimos aplinka atrodo priešiška tikėjimui bręsti!
Iš tiesų tuoj baigėsi nerūpestinga vaikystė ir prasidėjo itin sunki paauglystė: šeima netenka turto, tėvai išsiskiria, o mama, kuri jai buvo viskas, staiga miršta. Labai pasaulietiškai giminių šeimai patikėta mergaitė patyrė didelę vienatvę, skaudžią minčių bei jausmų sumaištį ieškodama gyvenimo prasmės, kaip liudija šie jos dienoraščio žodžiai: Mano mintys lyg audringa jūra, kuri mane vargina ir slegia. Norėčiau viską suprasti, viską ištirti, genama nerimstančio tiesos ir pažinimo troškulio, kurio numaldyti negali niekas. Esu visiškai viena karčioje dvasios izoliacijoje... Tipiški vaikų iš sužalotų šeimų paauglystės skausmai... Dėl šitokios patirties neseniai vienoje Amerikos parapijoje žmonės pradėjo melsti Marijos Eugenijos užtarimo išsiskyrusių tėvų vaikams!
Vėliau jai teko gyventi pas labai pamaldžią tetą. Perdėtas pamaldumas dar labiau slėgė ją, grėsė jos menkam tikėjimui: Jos man atrodė siauraprotės. Pas jas buvau kaip niekada pasaulietiška ir atsitolinus nuo Dievo Dvasios.
Bet staiga vėl viskas nušvito. Tėvo Lakordero žodžiai per gavėnios rekolekcijas Paryžiaus katedroje stipriai sukrėtė 18 m. Mariją Eugeniją ir atvėrė jos protą bei širdį Kristui – Tiesai ir Bažnyčiai: Aš tikrai atsiverčiau ir pajutau troškimą atiduoti visas savo jėgas ar greičiau – visą savo silpnumą Bažnyčiai. <...> Tikėjimas man brangus kaip kažkas, ką pati atradau.
Laisvę ir teisingumą visuomenėje – šiuos Prancūzijos revoliucijos idealus – tėvas Lakorderas, kaip ir keli kiti jauni bendraamžiai, suprato esant neatskiriamus nuo Tiesos, pačios Evangelijos. Mariją Eugeniją šios mintys įkvėpė. Bet kaipgi tą svają įgyvendinti vos atsivertusiai devyniolikmetei merginai? Ji net galvojo, jog reiktų būti vyru, kad galėtų kažką naudingo nuveikti Bažnyčioje! Atsakymas atėjo, kai kitas kunigas pakvietė ją steigti kongregaciją, kuri derintų gilų kontempliatyvų gyvenimą su modernia moterų švietimo veikla ir taip tarnautų visuomenės atnaujinimui per moteris.
Su visišku pasitikėjimu 22 m. Marija Eugenija įkūrė naują vienuoliją. Trijų merginų bendruomenė augo, įsteigė pirmąją mokyklą Paryžiuje. Nebuvo lengva ginti pradinę viziją – kontempliatyvų gyvenimą jungti su atvirumu pasauliui bei auklėjamąja veikla. Bažnyčios hierarchams tai atrodydavo neįmanoma! Tačiau kai 1898 m. Marija Eugenija mirė, kongregacija jau buvo išsiplėtusi iki Centrinės Amerikos ir Filipinų. Šventosios įkūrėjos „filosofija ir aistra“ – Evangelija persmelkti visuomenę – iki šiol įkvepia seseris ir jų draugus bei bendradarbius. Ar tai nėra ir mums Lietuvoje aktualus iššūkis?
Ses. Benedikta ROLLIN RA
Apie mūsų kongregaciją jau galite paskaityti internete www.assumpta.lt
Artuma 2007 m. birželis, Nr. 6
|